Joniškio rajono savivaldybė
2017 m. gruodžio 14 d., ketvirtadienis
Biudžetinė įstaiga
Joniškio rajono savivaldybės
administracija
Duomenys kaupiami
Juridinių asmenų registre
Kodas 288712070
Livonijos g. 4, 84124 Joniškis
Tel. (8 426) 69 140
Faks. (8 426) 69 143
El. p. savivaldybe@joniskis.lt
 
Žagarė

Žagarė – vienas seniausių Žiemgalos krašto miestų.  Žagarė pirmą kartą minima 1253 m. dokumente, surašytame Rygos archivyskupui, kapitulai ir kalavijuočiams dalinantis žiemgalių žemes. Ji buvo pavadinta Segera ir paskirta archivyskupui.

Žagarė paminėta dar ir 1473 m. Manoma, kad tuo metu kairiajame Švėtės krante jau gyventa, nes: 1) 1490 m. minimas M.Syrevičiaus Žagarės dvaras; 2) iki 1499 m. Žagarėje pastatyta bažnyčia. Žagarės gyvenvietė XV–XVI a. sandūroje plėtėsi pagal du senuosius kelius: vienas ėjo į šiaurės vakarus Švėtės krantu pro dvaro sodybą ir bažnyčią Žagarės piliakalnio link, o antrasis atsišakojo nuo pirmojo kelio į pietryčius ir už perkėlos per Švėtę, dešiniajame jos krante, suko Joniškio link. 1547 m. Žagarė vadinama miesteliu. Taip pat ji pavadinta ir 1572 m. dokumente, kai Šiaulių valsčius duotas valdyti M.K. Radvilai. Miestu bei miesteliu Žagarė vadinama ir 1577 m. Šiaulių valsčiaus bei ekonomijos dokumentuose. Abipus Švėtės augantys miesteliai – Senoji ir Naujoji Žagarė,  nepaisant skiriančio upelio, sudarė gana vieningą kompleksą. 1595 m. jau buvo Žagarės muitinė, per kurią ėjo gyva prekyba su Kuršu. Tikėtina, jog 1600 m. Žagarėje įsteigta mokykla. 1646 m. bažnyčios žemių matavimo dokumente Senoji Žagarė vadinama miestu, o Naujoji Žagarė - karaliaus miestu.

Pagal 1647 m. inventorizaciją prie Švėtės plytėjo senosios Žagarės dvaro palivarkas, prie upelio stovėjo malūnas. Jau XVII a. vidury senoji Žagarė buvo du kartus mažesnė už naująją, kurioje 1649 m. surašyta 110 namų, 133 karčemos ir 10 amatininkų. Abiejuose miesteliuose 1646 - 1649 m. buvo 155 sodybos, 160 karčemų, 15 amatininkų. 1654–1667 m. karas su Švedija ir Rusija, didelis gaisras  vėl nusmukdė Žagarę. 1687 M. Jonas Sobieskis suteikė N. Žagarei privilegiją keturiems prekymečiams per metus, bet nėra tikrų duomenų apie šios privilegijos naudą. Didelių nuostolių Žagarė patyrė per Šiaurės karą.

Šiaulių ekonomiją padalinus į 4 gubernijas, N. Žagarėje buvo numatytas vienos iš šių gubernijų centras. Šiauliuose įsteigus audimo-verpimo fabriką, jo skyrius buvo atidarytas ir N. Žagarėje. Teigiama, kad visa tai padėjo šiam miesteliui  Tačiau 1777 m. abu Žagarės miesteliai degė.

XVIII a. pabaigoje Žagarė pasidarė svarbiausiu šiaurės Lietuvos prekybos centru, į jos prekymečius suvažiuodavo pirklių iš Rusijos, Vokietijos ir Anglijos.

Per 1831 m. sukilimą Žagarėje buvo dislokuotos didelės sukilėlių pajėgos.  Per 1863 m. sukilimą Žagarę užėmė sukilėlių būrys, kuris buvo telkiamas Gruzdžių girioje.

1896 m. Žagarėje gyveno 7705 žmonės, o 1898 m.  – 8198. Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą, po 1894 m. siautusios Žagarėje choleros, miestelyje buvo 8129 gyventojai (iš jų 5443 žydai).

1910 m. abiejuose miesteliuose gyveno 10193 gyventojai, o 1914 m. – 14000. Išsiplėtė prekyba, padažnėjo prekymečių, padaugėjo pramonės įmonių.

1918 m. susikūrus Lietuvos respublikai Žagarėje užsidarė dauguma pramonės įmonių, apmirė prekyba, o stambesni pramoninkai išsikėlė iš Žagarės. Padėtis pradėjo keistis tik pagerėjus bendrai Lietuvos ūkinei-ekonominei būklei.1930 m. Žagarėje buvo miesto savivaldybė, valsčiaus valdyba, senelių prieglauda, ambulatorija, 4 pradžios mokyklos, progimnazija, policijos nuovada, girininkija, veterinarijos punktas.

1939 m. patikslinus miestų sąrašus Žagarė priskirta prie antraeilių Lietuvos miestų.

www.zagare.lt

www.zagarieciai.lt

 
Į viršų      AtgalSpausdinimo versijaPaskutinis atnaujinimas: 2013-11-27 14:58:51

 

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Gruodis
    2017