Ieškome žodžių, kurie teisingai apibūdintų Anapilin išėjusio žmogaus gyvenimą. Žmogaus, kuris dešimtmečius buvo matomas, girdimas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio scenose, nuoširdžiai atsidavęs Žagarės kraštui ir jo žmonėms. Turbūt ne vienas dar iki šiol prisimename maestro, Joniškio garbės piliečio, vieno žymiausių visų laikų Lietuvos operos solisto, scenos grando Vaclovo Daunoro lūpose skambančios dainos „Žagare, mano Žagarėle“ žodžius.

Kraštietis Vaclovas Daunoras buvo laikomas vienu labiausiai pasaulyje išgarsėjusių lietuvių dainininkų. Vaclovas Daunoras gimė 1937 m. vasario 1 d. Žagarėje. Mokėsi ir baigė Žagarės vidurinę mokyklą. 1954–1958 m. koncertavo Jono Švedo liaudies dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“. 1957–1962 m. studijavo LSSR konservatorijoje, 1960–1976 m. ir nuo 1980 m. buvo LSSR operos ir baleto teatro bei filharmonijos solistas, 1975–1976 m. – Kauno muzikinio teatro solistas. Nuo 1968 m. dėstė LSSR konservatorijoje, nuo 1983 m. – profesorius.

V. Daunoras – vienas žinomiausių, iškiliausių ir labiausiai pasaulyje išgarsėjusių lietuvių dainininkų. Ne viena lietuvių karta užaugo skambant Vaclovo Daunoro atliekamiems klasikiniams kūriniams ir nėra nei vieno, kuris nebūtų girdėjęs jo atliekamos „Kur balti keliai...“. Joniškio rajono vardą jis garsino koncertuodamas ne tik Lietuvos scenose, bet ir Bulgarijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Egipte.

Daugiau nei tris dešimtmečius V. Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose, 1960-aisiais debiutavo Eskamiljo vaidmeniu operoje „Karmen“. 1966–1968 m. stažavosi Milano teatre „La Scala“, kur G. Verdi operoje „Rigoletas“ dainavo kartu su Luciano Pavarotti.  1996-aisiais emigravęs į JAV  V. Daunoras pradėjo dainuoti Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre ir savo karjerą baigė 2005-iaisiais. 2016 m. sausį dainininkas grįžo gyventi į Lietuvą.

1962-aisiais charizmatiškasis bosas iškovojo trečią vietą M. Glinkos konkurse Maskvoje, 1966-aisiais tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą, 1971 metais tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) konkurse laimėjo „Grand Prix“ (konkursas priklauso aukščiausio meistriškumo konkursų kategorijai, jį laimėjus dainininkams jau nebeleidžiama varžytis kituose konkursuose). 1971 m. pelnė LSSR liaudies artisto vardą, 1986 m. nominuotas SSSR liaudies artistu, 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2018 m. V. Daunorui suteiktas LNOBT emerito garbės vardas.

V. Daunoro ryškūs atlikti vaidmenys: Pilypas II operoje „Don Karlas“, Mefistofelis „Fauste“, Didysis žynys „Idomenėjuje“,  Bazilijus „Sevilijos kirpėjuje“, Greminas „Eugenijuje Onegine“, Monteronė „Rigolete“, karalius Henrikas „Lohengrine“ ir kiti. Artisto 80-mečio proga publikuota kraštietės, muzikologės Jūratės Katinaitės monografija „Vaclovas Daunoras: karalių vaidina aplinka“. Knygos pavadinimą lėmė V. Daunoro gyvenimo moto: „Karaliui nereikia vaidinti karaliaus. Jam išėjus į sceną, iš aplinkos reakcijos ir elgesio publika turi suprasti, kad įėjo karalius. Karalių kuria aplinka, jam nereikia vaidinti savo didybės“.

2019 metais iškiliam žagariečiui Vaclovui Daunorui buvo suteiktas Joniškio garbės piliečio vardas už nuopelnus Joniškio kraštui: ilgametę, aktyvią kultūrinę veiklą, Joniškio krašto garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje, ryškų indėlį į Lietuvos kultūros plėtrą.

Laikas iš tiesų ne šiaip sau praeina. Jis negrąžinamai išsiveda žmones vis primindamas, kiek nedaug mums skirta, ir kokie turėtume būti vieni kitiems. Vis dėlto lieka prisiminimų ‒ santykių matrica, kurioje susipina mūsų visų gyvenimai, nepasakyti žodžiai, nuveikti didžiuliai ir iškilūs darbai. Ir meilė, kuri visada lieka.

Gedime kartu su velionio artimaisiais, bičiuliais, draugais, bendraminčiais, visa Lietuvos kultūros bendruomene. Sudie, scenos Karaliau…

Joniškio rajono savivaldybė