Joniškis didžiuojasi vieninteliu išlikusiu Lietuvoje Joniškio dviejų sinagogų kompleksu. Jį sudaro du mūriniai, lygiagrečiai stovintys pastatai: Baltoji ir Raudonoji sinagogos.

Ši vieta turi istorinę vertę. Čia 1236 m. rugsėjo 22 d. įvyko vienas pačių didžiausių per 250 m. (1185-1435) trukusį Lietuvos ir baltų gynybinį karą su vokiečių Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais, gavęs Saulės mūšio pavadinimą. Čia lietuvių žemaičių kariuomenė (veikiausiai Vykinto vadovaujamų žemaičių) sutriuškino Kalavijuočių ordino kariuomenę (apie 3 tūkstančius karių), taip atrėmė pirmą kryžiaus žygį prieš Lietuvą.

Istorinę ir technologinę vertę turintis brolių Mačiūnų statinys, kurio pastatymo data siejama su iškalta data 1897 m.

Dviejų kambarių patalpoje eksponuojama apie 100 dailininkės darbų reprodukcijų. Ekspozicija taip pat supažindina su M. Katiliūtės gyvenimo istorija. 1937-aisiais metais jos darbai Paryžiaus pasaulinėje parodoje įvertinti aukso medaliu.

Vienas iš paskutiniųjų dvaro šeimininkų buvo vokietis Koškolis. Jis 1898 m. pastatė ir naujuosius, mūsų dienų sulaukusius dvaro rūmus, kuriuose yra 17 kambarių. Dvaro rūmuose yra daug išlikusių autentiškų elementų: laiptai, durys, unikalios langinės, krosnys. Didžiuliai tvartai ir kiti ūkiniai pastatai sudegė per karą. Pastatų fasadai atskleidžia klasicizmo epochos bruožus. 1997 m. gruodžio 31 d. Jakiškių dvaro kompleksas įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dvaras šiuo metu restauruojamas.

Yra siejamas su paskutine žiemgalių pilimi Sidabre. Jis - kairiąjame Sidabrės upelio krante. Archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad pilis ir papėdėje buvusi gyvenvietė buvo apgyvendintos V-XIII a. Rašytiniuose šaltiniuose Sidabrės pilis minima 1289-1290 m. Anot kai kurių tyrinėtojų, su Kalneliu yra siejama Joniškio miesto pradžia. Ant piliakalnio vietos pastatytas vietos meistro Stepono Juškos iškaltas paminklas.

Pirmą kartą buvo pastatytas 1928 m., Lietuvos Nepriklausomybės dešimties metų jubiliejaus proga. Paminklas stovi Joniškio miesto centrinėje aikštėje.  

Lietuvoje bene vienintelis molinis vėjo malūnas su visa įranga, išlikęs Joniškio rajono Melnių kaime. Malūnas pastatytas 1897 m. Jo aukštis apie 32 m.

Senąjį dvarą grafas Keizerlingas pastatė 1845-1855 m. jis buvo didžiulis - čia viso būta apie 17 pastatų (išliko tik 3). Iš dvaro parko išliko tik atskiri fragmentai.

Tai Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus filialas. Jame eksponuojami senoviniai daiktai ir ūkio rakandai, o vienas įspūdingiausių objektų sodyboje yra unikalus šulinys iš akmenų. Pats M. Slančiauskas buvo vienas žymiausių XIX a. pabaigos - XX a. pradžios tautosakininkų, knygnešių, etnografų.

Užima apie 63 ha plotą. Įspūdingiausias pastatas yra dvaro rūmai, išlikę iki šių dienų. Gražiai atrodo maniežas arklidės, arklininko namas. Unikalią vertę turi dvaro parkas.

Pastatyti apie 1840-1860 m. Labai ryškus dvaro sodybos akcentas yra žirgyno, maniežo ir ratinės kompleksas.

Vadinamas Lakštutės Preikšaitės vardu. Manoma, kad jis buvo pastatytas XIX a. pabaigoje ar apie 1900 m. Jo aukštis - 13,35 m. Pamatai akmeniniai, beveik 4 m. aukščio su akmeninėmis atramomis.

Statyta XIX a. Šiuo metu išlikę dvaro rūmai, išlaikę autentiškus statybos elementus, bet nerestauruoti.

Juodeikių kaime, kur po devynerių tremties Intos lageriuose metų susirentė čia paskirtas dirbti (1957-1960) dar ir keturiasdešimties neturėjęs kunigas, vienuolis kapucinas Mykolas Dobrovolskis - tėvas Stanislovas (1918 - 2005).