Joniškio rajono savivaldybė
2020 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis
Biudžetinė įstaiga
Joniškio rajono savivaldybės
administracija
Duomenys kaupiami
Juridinių asmenų registre
Kodas 288712070
Livonijos g. 4, 84124 Joniškis
Tel. (8 426) 69 140
Faks. (8 426) 69 143
El. p. savivaldybe@joniskis.lt
Antrinė teisinė pagalba

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba  –  tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas), administracinėse, administracinių nusižengimų bylose ir konstitucinės justicijos bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba.

Kas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą?

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:

  1. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau - Įstatymas);
  2. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti Įstatymo 12 straipsnyje;
  3. kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kurie nurodyti Įstatymo 12 straipsnyje.

Pareiškėjas Tarnybai turi pateikti:

  1. prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
  2. dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą;
  3. dokumentus, įrodančius asmens teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
  4. advokato sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, neįtrauktas į antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus.

Dokumentai, kuriuos asmuo turi pateikti, įrodydamas savo teisę gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, priklauso nuo asmens statuso.

Jeigu asmuo nepatenka į subjektų, turinčių teisę į antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas (Įstatymo 12 straipsnis), ratą, tuomet turi pateikti Tarnybai Metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi tie asmenys, kurių gaunamos pajamos ir turimas turtas (deklaruojamas už praėjusius vienerius metus) neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti.

Platesnę informaciją apie pirmąjį ir antrąjį turto ir pajamų lygius galite rasti čia.

Antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į asmens turto ir pajamų dydį šiais atvejais:

  1. asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį. Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį;
  2. nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
  3. kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
  4. asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
  5. asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
  6. asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
  7. asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių;
  8. asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
  9. skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
  10. nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
  11. nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
  12. nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
  13. asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
  14. asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
  15. asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);
  16. vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;
  17. įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
  18. asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;
  19. asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;
  20. kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Antrinė teisinė pagalba neteikiama jeigu: 

  1. pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
  2. atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
  3. pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos;
  4. prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos;
  5. pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
  6. pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
  7. reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
  8. pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis;
  9. pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies.

Advokatai teikiantys antrinę teisinę pagalbą

Asmeniui, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą konkrečioje byloje paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Skiriant advokatą pirmiausia atsižvelgiama į tai, kur vyks teismo procesas, nes nuolat paslaugas teikiančių advokatų yra visoje Lietuvoje. Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti advokatą ir pats.

Rinktis jis gali nebūtinai iš tų, su kuriais Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba yra sudariusi sutartis. Tačiau tuomet būtina Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai pateikti pasirinkto advokato sutikimą sudaryti sutartį su tarnyba dėl paslaugų teikimo toje konkrečioje byloje. Aiškiai apibrėžta yra viena – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas gali teikti tik su tarnyba sutartį pasirašęs advokatas.

Visų advokatų sąrašą galima rasti čia.

Antrinę teisinę pagalbą organizuoja VGTPT Šiaulių skyrius, Vasario 16-osios g. 49, LT-76296 Šiauliai, tel. 8 700 00 214, el. p. siauliuskyrius@vgtpt.lt

Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.

Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje www.vgtpt.lrv.lt.

Į viršų      AtgalSpausdinimo versijaPaskutinis atnaujinimas: 2020-08-17 09:01:07