Joniškio rajone yra saugoma 240 kultūros paveldo vertybių, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Penkiolika iš jų yra paskelbtos Lietuvos Respublikos kultūros paminklais. 90 paveldo vertybių turi valstybės saugomų vertybių statusą.

Saulės (Šiaulių) mūšio vieta. Ši vieta turi istorinę vertę. Čia 1236 m. rugsėjo 22 d. įvyko vienas pačių didžiausių per 250 m. (1185-1435) trukusį Lietuvos ir baltų gynybinį karą su vokiečių Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais, gavęs Saulės mūšio pavadinimą. Čia lietuvių žemaičių kariuomenė ( veikiausiai Vykinto vadovaujamų žemaičių) sutriuškino Kalavijuočių ordino kariuomenę (apie 3 tūkstančius karių), taip atrėmė pirmą kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Kalavijuočių karinė organizacija liovėsi egzistavusi, ji buvo prijungta prie Kryžiuočių ordino. Pergalė atitolino naujus Lietuvos puolimus.To meto įvykiai simbolizuoja bendrą, amžiną baltų tautų laisvės siekį. Siekiant įamžinti šio visai Lietuvai svarbaus mūšio vietą, yra vykdomas Šiaulių (Saulės) mūšio memorialinio parko kūrimo projektas.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1895-1901 metais, turinti architektūrinę vertę. Tai didžiulis eklektinės architektūros, kryžminio plano pastatas. 65 m aukščio fasadinis bokštas yra vidurinės navos  pradžioje. Jo stogas turi barokinių elementų. Fasadinis portalas yra klasicistinis. Abipus portalo, klasicistinėse nišose, stovi didelės statulos. Bažnyčios sienos sustiprintos kontraforsais. Vėlyvojo baroko elementų yra langų, angų nišose. Bažnyčios planą sudaro trys nevienodo pločio navos, presbiterija su pusapskrite apsida, prie jos - dvi zakristijos. Vidurinė nava yra gerokai platesnė už šonines. Šios bažnyčios architektas-Karolis Eduardas Strandmanas, gimęs 1876 m. Švedijoje. Ją statė Joniškio klebonas Liudvikas Šiaučiūnas. Bažnyčios stogas dengtas cinkuota skarda, bokšte - 6 m. aukščio kryžius. Grindys mozaikinės. Bažnyčioje 16 durų, visos ąžuolinės su geležinėmis staktomis. Didysis altorius - betoninis, papuoštas kolonomis su statulomis. Be jo yra dar penki altoriai: vienas betoninis ir keturi mediniai. Bažnyčia turi keturis varpus. Joje gausu meno kūrinių. Tai paveikslai „Paskutinė vakarienė“, „Šv. Martinijonas“, „Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų“, „Šv. Šeima“, „Kristaus prisikėlimas“ ir kt. Paveikslas „Angelas sargas“ nutapytas A. Varno, o visi kiti išlikę iš XVIII-XIX a. Bažnyčios išorėje, klasicistinėse nišose, stovi kelios skulptūros, vaizduojančios Šv. Mariją ir Jėzų Kristų.

Šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčia (Senosios Žagarės bažnyčia). Bažnyčia turi architektūrinę vertę. Pirmoji medinė Senosios Žagarės Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia statyta apie 1495 m. 1605 m. ji  sudegė, bet greitai buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1655 m. per karą su švedais bažnyčia vėl sudegė. Dar kartą ji degė 1712 m. Po paskutiniojo gaisro pastatyta mūrinė bažnyčia išliko iki mūsų dienų. Senosios Žagarės bažnyčia statyta iš dolomito ir plytų. Ji yra stačiakampė, halinė, trijų navų, atskirtų dviem mediniais profiliuotais stulpais. Presbiterija siauresnė už halę, suplokštinta apsida. Prieangis taip pat siauresnis. Jis statytas 1844 m. Bažnyčios sienos storos, tinkuotos. Langai su segmentine arka. Kairėje bažnyčios pusėje nuo įėjimo yra dvejos durys: vienos iš bažnyčios vidaus, kitos į šventorių. Bažnyčios lubos lentinės. Priekinį fasadą puošia trys arkinės nišos. Stogas gotikinis, aukštas, dengtas skarda. Priekyje - bokštelis varpeliui. Bažnyčios išorė gana santūrių, monumentalių renesanso formų. Yra restauruotas tik didysis bažnyčios altorius, įterpiant į jį naujos pušinės medienos. Išlikusi  architektūrinė altoriaus dalis. Sakykla tradiciškai įrengta kairėje bažnyčios pusėje, prie zakristijos sienos. Vargonų choras medinis, paremtas dviem paprastais stulpais ant akmeninių postamentų. Viršuje jie puošti pjaustinėtais, stilizuoto žiedo ornamentais.Bažnyčioje yra vertingas sakraliniu ir meniniu aspektu procesijų altorėlis. Jis medinis, baroko stiliaus. Šiuolaikiškai tapyti arba pertapyti ant presbiterijos sienų Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atvaizdai. Bažnyčia pirmiausia vertinga savo autentiška architektūra. Altorius, sakykla, procesijų altorėlis vertingi meniniu aspektu, nes parodo baroko raida Lietuvoje.

Iš minėtų valstybės saugomų statusą turinčių 90 vertybių galima išskirti statinių kompleksus, kurie kartu apima net 51 objektą.

Jakiškių dvaro sodyba. Netoli Joniškio, apie 1,5 km nuo tarptautinio kelio Ryga-Kaliningradas, yra  Jakiškių dvaro sodyba.. Sodyba turi architektūrinę, istorinę ir kraštovaizdinę vertę. Vienas iš paskutiniųjų dvaro šeimininkų buvo vokietis Koškolis. Jis 1898 m. pastatė ir naujuosius, mūsų dienų sulaukusius dvaro rūmus, kuriuose yra 17 kambarių. Dvaro rūmuose yra daug išlikusių autentiškų elementų: laiptai, durys, unikalios langinės, krosnys. Didžiuliai tvartai ir kiti ūkiniai pastatai sudegė per karą. Dvarvietėje būta 2 ha dydžio parko. Mūsų dienų sulaukė atskiros dalys, taip pat ir liepų alėja, kuri buvo suformuota prie įvažiavimo į sodybą. Vertingi seni maumedžiai, tuopos, pušys. Parko teritorijoje yra išlikę trys nedideli tvenkiniai (kūdros), dvaro ledainė, rūsys, garinis malūnas. Pastatų fasadai atskleidžia klasicizmo epochos bruožus. 1997 m. gruodžio 31 d. Jakiškių dvaro kompleksas įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dvaras šiuo metu restauruojamas. Į istorinį kompleksą įsilieja unikali medinė XIX a. pr. Jakiškių kaimo koplyčia.

Sinagogų kompleksas.  Joniškio sinagogų kompleksas - vienintelis iš daugelio Lietuvoje stovėjusių dviejų skirtingo laikmečio sinagogų kompleksų. Jis įkurtas centrinės miesto aikštės rytų pusėje. Kompleksą sudaro du mūriniai lygiagrečiai stovintys pastatai: „Baltoji“ ir „Raudonoji“ sinagogos. Abu pastatai nevienalaikiai, jų tūriai ir architektūra skiriasi. Panašios architektūros žydų maldos namų jau nerasime kituose Lietuvos miestuose. Tipiška tik šių statinių situacija - sinagogos pastatytos prie centrinės miesto aikštės, kvartalo gilumoje ir yra geriau matomos iš šalutinių gatvelių, nei einant centrine gatve. „Baltoji“ - vasarinė sinagoga statyta 1823 m., vėlyvuoju klasicizmo stiliaus periodu. Sinagogos išorės formose persipynė vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai. Pastato tūris vientisas ir monumentalus, dengtas dvišlaičiu stogu. Planas stačiakampis su vidiniais laiptais. Šiuo metu pastato suplanavimas pakeistas, interjeras sunaikintas. Vidaus erdvę dengia medinis cilindrinis skliautas. Fasadus skaido piliastrai su įdubomis, pastogę puošia karnizas su smulkiais dantukais. Langai buvo aukšti, pusapskričių arkų, viršuje paryškinti siaurais lenktais apvadais. Stogo šlaitus pridengė puošnūs frontonai. „Baltoji“ Joniškio sinagoga - vienintelė išlikusi sinagoga, kurioje ryški klasicizmo ir romantizmo stilių architektūrinė jungtis.

„Raudonoji“ Joniškio sinagoga statyta 1865 m. istorizmo laikotarpiu. Ji vientiso tūrio, vieno ir dviejų aukštų, dengta dvišlaičiu stogu. Planas stačiakampis su nedidele aron kodešo iškyša rytų pusėje (Rytinė siena išvirto 2007 12 14) . Pastatas „plytų“ stiliaus, su neogotikos architektūros elementais. Jo fasadų kompozicija būdinga istorizmo laikotarpio žydų maldos namams: vakarų fasadas dviaukštis, rytų - vienaukštis, o šoniniai (pietų ir šiaurės) fasadai - vieno ir dviejų aukštų. Pastato kampus ir šoninius fasadus skaido mentės, viršų juosia dantytas karnizas. Vienaukštės dalies langai aukšti, smailėjančių arkų, apjuosti iškiliais apvadais su „raktais“. Šoninių fasadų dviaukštės dalies antrojo aukšto langai taip pat smailėjančių arkų, o pirmojo aukšto - užbaigti segmentine sąrama ir apjuosti panašiais apvadais su „raktais“. Pagrindinį vakarų fasadą vainikuoja puošnus trikampis frontonas, kurį skaido mentės su įdubomis, viršuje peraugančios į bokštelius. Frontono plokštumas pagyvina įvairių formų angos ir nišos, o viršų puošia dekoratyvus Dovydo žvaigždės motyvas. Pastatai stovi istorinėje miesto dalyje, kur yra didžiausia sankaupa vertingų senųjų statinių. Sinagogos savo tūriais ir formomis darniai įsikomponuoja į istorinį miesto apstatymą. 1997 m. Joniškio sinagogos įrašytos į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių Registrą statinių kompleksų sąrašą.

Šv. Jurgio bažnyčios kompleksas. Kompleksas turi architektūrinę, istorinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertes. Kompleksą sudaro: bažnyčia, šventoriaus tvora ir du sandėliai. Pirmoji bažnyčia Skaistgiryje pastatyta Jono Kazimiero valdymo metais (1648-1668) . Nauja dabartinė bažnyčia pastatyta 1827 m. 1905 m. įsteigta parapija. Skaistgirio bažnyčia neorenesansinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apsida, vienanavė. Joje yra trys altoriai. Du iš jų mediniai su XVIII a.  pabaigoje padarytomis skulptūromis. Trečias altorius irgi medinis, padarytas XIX a. pradžioje. Skaistgirio bažnyčios didžiajame altoriuje yra bažnyčios globėjo Šv. Jurgio paveikslas: šarvuotas raitelis ant balto žirgo su ietimi rankoje smeigia pabaisą slibiną ir gelbsti stovinčią su baltais drabužiais karalaitę. Viename iš šoninių altorių yra didelis antrojo bažnyčios globėjo Šv. Martyno paveikslas: šventasis pririštas prie stulpo, pusiau apnuogintas, o budelis lupa jo krūtinės odą. Bažnyčios interjerą puošia medinė XIX a. skulptūra - „Kristus neša kryžių“, o bažnyčios fasadą - nežinomo autoriaus paveikslas, vaizduojantis Šventąjį. Bažnyčios šventoriuje liaudies menininkas Urbonas 1992 m. iškalė ir pastatė „Rūpintojėlį“ bei „Švenčiausios Marijos“ skulptūrą.

Žagarės dvaro sodyba. 2000 m. gruodžio 5 d. architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę turinti Žagarės dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kompleksą sudaro 22 elementai. Žagarės dvaro rūmai pastatyti tarp 1840 ir 1860 metų. Rūmai - dviaukštis, mūrinis U raidės plano pastatas, klasicistinių formų pavyzdys Lietuvos architektūros istorijoje. Žagarės rūmai kompaktiški, pusiau uždaro plano. Tačiau gausus medžio naudojimas rūmų vidaus apdailai nėra būdingas klasicizmo architektūrai, jis veikiau liudija apie sąsajas su Naryškinų pamėgtu anglišku stiliumi. Labai ryškus dvaro sodybos akcentas yra žirgyno, maniežo ir ratinės kompleksas. Jis pastatytas apie 1895-1900 m., kai buvo plečiamas parkas. Didžiuliame manieže, dengtame unikalia tuo metu klijuoto medžio konstrukcija, buvo įrengta speciali žiūrovų ložė. Žirgynas, maniežas ir ratinė statyti iš geros kokybės medžiagų, pabrėžiant jų spalvą bei faktūras. Pastatų išorė primena anglų gotikos stilių. Visi trys pastatai yra sujungti aplink pusiau uždarą kiemą, kuriam meniškumo teikia medinė galerija. Maniežo tūris platus, originali klijuotų medinių santvarų ir lenktų spyrių konstrukcija dengia erdvę be jokių papildomų atramų. Maniežo patalpa šviesi, prie įėjimo išdėstytos tribūnos žiūrovams ir buvusi Naryškino ložė. Angliškų kotedžų stiliaus namai - tai skirtingą architektūrinę tendenciją atspindintys pastatai, skirti dvaro tarnautojams. Visi namai raudonplyčiai, su atvirais mediniais prieangiais, dengti šlaitiniais stogais, virš kurių kyšo aukšti angliški kaminai. Kai kurių namų fasaduose įkomponuotas Naryškinų herbas.Dvaro parkas. Parkas sudarytas iš senosios ir naujosios dalių, bendras plotas - 63 ha. Dvaro parkas XIX a. pabaigoje rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo Georgo Fridricho Ferdinando Kuphaldto (1853-1938) projektą. Žagarės parke buvo pasodinta daugiau negu 200 želdinių rūšių. Daugiau kaip 150 jų auga ir dabar. Naujosios Žagarės parkas jau daugelį metų vienas puošniausių ir architektūriniu požiūriu įdomiausių parkų Lietuvoje. Pastaraisiais metais parke įrengtas dendrologinis takas. Egzotišku parko elementu yra tapęs seniausias dvaro statinys - olandiškas vėjo malūnas. Malūnas minimas nuo 1780 m., veikė iki 1914 m. Sienos sumūrytos iš stambių lauko akmenų, skaldos ir plytų. Paviršius plonai tinkuotas, palikta akmenų faktūra. Langeliai stačiakampiai, su plytų sąramomis, pats viršutinis - pusapskritės formos.

Žagarės dvaro palivarko sodyba, vadinama Raudondvario. Kompleksą sudaro 5 elementai: du kumetynai statyti 1890 m., arklidė, svirnas statyti 19 - 20 amžių sandūroje ir senosios kapinės įkurtos 19 a. pabaigoje. Kompleksas turi architektūrinę, istorinę vertę. Kumetynai yra Istorizmo laikotarpio. Tai stačiakampio plano, kompaktinio tūrio, 1 a. pastatai. Suplanavimas narvelinis, tradicinis kumetynams: skersinės ir išilginės kapitalios sienos dalina pastatus į 4 identiškas dalis. Fasadai plokštuminiai, simetrinės kompozicijos, skaidomi stačiakampių langų. Kelių juostų galais bei kampu sumūrytų plytų karnizas, pastato kampus rėminančios plačios mentės su ovalo formos tinkuotais įgilinimais, frontonus vainikuojantis iš plytų mūro suformuota trikampėlių juosta. Stogai dvišlaičiai. Svirnas taip pat priskiriamas istorizmo laikotarpiui, tai stačiakampio plano, kompaktiško  tūrio, 1 a. pastatas. Fasadai plokštuminiai centriniai, akcentuoti durimis ir stačiakampiais langais frontonuose. Pastatą perimetru juosia iš kelių plytų juostų suformuotas frizas. Frontonų plokštumas vainikuoja trikampėlių juosta, o jų kampus akcentuoja keturkampiai bokšteliai. Pastato angos išryškintos apvadais. Svirno stogas dvišlaitis, gegninės konstrukcijos, dengtas šiferiu, skarda. Arklidė - istorizmo laikotarpio, ištęsto stačiakampio plano, kompaktiško tūrio pastatas. Suplanavimas narvelinis. Fasadai plokštuminiai, tolygūs, skaidomi akmens mūro stulpų. Plokštumose tarp jų buvo išdėstytos pusapskritimine sąrama langų bei durų angos. Tačiau dabar  pastato fasadas yra pakitęs. Skirtingų statybinių medžiagų faktūra, jų spalvinių derinių darni jungtis: tamsus, skelto akmens mūras dekoruotas raudonų plytų apvadais, plokštumos tarp akmens mūro. Arklidės frontonų kampus akcentuoja stačiakampiai dekoratyviniai bokšteliai. Arklidės stogas dvišlaitis, gegninės konstrukcijos, dengtas šiferiu.

Be minėtų Jakiškių, Žagarės palivarko bei Žagarės dvarų sodybų mūsų rajone dar yra išlikusios 3 dvarų sodybos: Jurdaičių, Paaudruvės ir Martyniškių dvarų sodybos. Kiek žinoma iš viso Joniškio rajone būta 11 dvarų sodybų, deja kai kurių liko tik fragmentai (Satkūnų, Daunoravos, Malgūžių, Lazdyniškių, Daunoraičių dvaro sodybos fragmentai).

Neatskiriama Joniškio rajono paveldo dalis yra ir malūnai. Jų rajone yra 5, deja visi jie yra prastos būklės. Be jau minėto Žagarės vėjo malūno rajone yra Melnių, Mekių, Šlapakių ir Plikiškių malūnai.

Melnių malūnas turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Tai plūkto molio pastatas su išlikusia technologine įranga. Malūnas pastatytas 1897 m. Pamatai iš akmens mūro, sienos iš plūkto molio, iš lauko apkaltos lentomis. Išlikęs autentiškas vidus ir įranga.

Mekių vėjo malūnas turi istorinę ir technologinę vertę. Pamatai ir sienos lipdytos iš akmenų mūro ir apdrėbtos moliu. Malūnas statytas 1897 m.

Šlapakių vėjo malūnas statytas 20 a. 2-3 dešimtmetyje.Malūno sienos drėbtos iš molio. Dabartinė būklė avarinė, kadangi malūnas nugriuvęs, išlikusi jo technologinė įranga.

Plikiškių vėjo malūnas turintis istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę statytas 1889 m. Jo pamatai mūryti iš akmenų, kepurė medinė. Fasadas medinis, karkasinis, apkaltas gontais.

Joniškio rajone yra 8 bažnyčios ir 9 koplyčios. Išsamesnę informaciją galima rasti čia.

Visus sąrašus apie Joniškio rajone esančias kultūros paveldo vertybes galima rasti čia:

Archeologinių vietų sąrašas (parsisiųsti)

Įvykių vietų sąrašas (parsisiųsti)

Laidojimo vietų sąrašas (parsisiųsti)

Mitologinių vietų sąrašas (parsisiųsti)

Statinių sąrašas (parsisiųsti)

Statinių puošybos ir įrangos sąrašas (parsisiųsti)

Kilnojamųjų vertybių sąrašas (parsisiųsti)

Urbanistikos paminklų sąrašas (parsisiųsti)

Neveikiančių kapinių sąrašas (parsisiųsti)
Monumentų sąrašas (parsisiųsti)
Statinių kompleksų sąrašas (parsisiųsti)

Institucijos susijusios su paminklosauga:

Kultūros paveldo centras

Kultūros paveldo departamentas

Kultūros vertybių registras