PARTNERIŲ PAIEŠKOS, KVIETIMAI
Rytų partnerystės programos įgyvendinimas plečiasi į savivaldybių lygmenį. Kvietimas birželio 9 d. dalyvauti Rytų partnerystės forume Briuselyje
Gegužės 7 d. Regionų komiteto (RK) nariai dalyvavo Prahoje vykusiame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime, kuriame RK pirmininkas Luc Van den Brande pranešė apie vietos ir regionų valdžios institucijų norą prisidėti prie Rytų partnerystės įgyvendinimo. RK pirmininkas teigė, jog „vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos sritis yra plati, jos turi sukaupusios daug patirties, todėl gali pasiūlyti naujų tiesioginio ES ir Rytų partnerystės šalių regionų ir miestų tarpusavio bendradarbiavimo būdų. Įgyvendinant Rytų partnerystės politiką kai kuriose srityse vietos ir regionų valdžios institucijos gali prisidėti vykdant valdymo reformas ir skatinant valdžios decentralizavimą, plėtojant regionų vystymosi ir sanglaudos politiką, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, aplinkos apsaugą, turizmą ir moksleivių bei studentų mainus .“
RK pirmininkas pastebėjo, kad „Regionų komitetas skatina Europos bei Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijas glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti pasitelkiant nuolatiniam politiniam dialogui skirtas ES institucijų platformas ir dalyvaujant konkrečiuose bendruose projektuose, kurių tikslas - nustatyti bendras gaires Rytų Europos ir Pietų Kaukazo vietos ir regionų asamblėjai sukurti.“
Pasibaigus vadovų susitikimui, RK toliau tęs savo veiklą decentralizuotam bendradarbiavimui su Rytų partnerystės šalimis stiprinti ir šiam tikslui paskirs keletą renginių. 2009 m. gegužės 27 d. Regionų komiteto rūmuose Briuselyje bus surengtas metinis Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse veikiančių Vietos demokratijos agentūrų (Local Democracy Agencies) susitikimas. 2009 m. birželio 3 d. RK Išorės santykių ir decentralizuoto bendradarbiavimo komisijos (RELEX) nariai posėdžiaus Košicėje (Slovakija). Šiuo susitikimu siekiama pasirengti Rytų partnerystės forumui, kuris Regionų komitete įvyks 2009 m. birželio 16-17 d. plenarinės sesijos metu ir kuriame dalyvaus Rytų partnerystės valstybių atstovai.
Daugiau informacijos apie Rytų partnerystės forumą galima rasti internete, adresu: Partner Search-CCT Murcia Adjunto). Apie Mokymosi visą gyvenimą programą lietuvių kalba daugiau galima sužinoti internete, adresu: European_multi-annual_project_on_organ_and_choral_singing) rasite detalų projekto ir esamų partnerių pristatymą.
Daugiau informacijos apie Saint Anne d’Auray sakralinės muzikos centrą galima rasti jų interneto svetainėje: http://www.sainteanne-sanctuaire.com/droite04-02.html#assises
Norėdami gauti daugiau informacijos kreipkitės į projekto koordinatorių - Bruno Belliot - Saint Anne d’Auray sakralinės muzikos centro direktorių elektroniniu paštu: bbelliot.cms@wanadoo.fr arba telefonu + 33 (0)2 97 57 55 23.
Tvarus mobilumas senstančioje visuomenėje: pirmasis praktinis seminaras
AENEAS (Attaining Energy-Efficient Mobility in an Ageing Society) kviečia dalyvauti pirmajame praktiniame seminare „Tvarus mobilumas senstančioje visuomenėje“, kuris vyks 2009 m. liepos 17-18 d. Krokuvoje (Lenkija). Praktinio seminaro dėmesys bus sutelktas į vyresnio amžiaus žmonių mobilumo problemas ir siekį pasidalyti gerąja praktika. Registruotis į seminarą galima iki gegužės 18 d.
Seminaro programą, registracijos formą ir daugiau informacijos galima rasti projekto tinklapyje: www.aeneas-project.eu
„Kultūros akcijos Europoje“ naujienos
Europos kultūrininkai ruošiasi naujam „Europos kultūros forumui“, kuris vyks rugsėjo 29 - 30 d. Briuselyje. „Europos kultūros forumo“ diskusijose bus siekiama aptarti pasiekimus ir ateities iššūkius. Besidomintiems intelektine nuosavybe ir dirbantiems šioje srityje siūloma susipažinti su naujais intelektinės nuosavybės klausimo sprendimais ir ES pozicija.
Primenama, kad po Europą keliauja „Informacinės kultūros programos“ dienos. Europos Komisija ir Vykdomoji agentūra organizuoja „Informacines kultūros programos“ dienas gegužės 15 d. Barselonoje ir 29 d. Vilniuje.
Kultūra besidomintys savivaldybių gyventojai daugiau informacijos apie „Kultūros akcijas Europoje“ ras internetiniame tinklalapyje: http://newsletter.cultureactioneurope.org/newsletter5.html
EUROPOS VERSLININKYSTĖS SAVAITĖS AKTUALIJOS
Dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui
Gegužės 6-14 dienomis Briuselyje vyko pirmoji Europos verslininkystės savaitė. Šios akcijos metu įvyko per 800 renginių, kurių tikslas - skatinti verslumą visoje Europoje, informuoti verslininkus apie paramos galimybes Europos, nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Buvo tikėtasi, kad šie renginiai padės suvienyti esamus ir potencialius verslininkus, plėtoti naujas idėjas ir pasinaudoti specializuota informacija bei parama.
Gegužės 7 d. Bavarijos žemės nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje įvykusiame renginyje, skirtame smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), buvo keliami trys pagrindiniai tikslai: išsiaiškinti, kokie yra palankiausi verslininkystės skatinimo būdai Europoje, kaip padėti SVV sėkmingai konkuruoti išsiplėtusioje ES vidaus rinkoje, pasidalinti patirtimi tarp verslininkų ekonominės ir finansų krizės sąlygomis.
Bavarijos žemės atstovas - Arnd Kirchhoff, kuris yra ir „Businesseurope“ verslininkystės ir SVV komiteto atstovas, informavo, jog šių metų pusmetį sumažėjo 14 milijonų darbo vietų, padažnėjo bankroto atvejų, tačiau be stiprių SVV įmonių nebus galima įveikti esamos ekonominės ir finansinės krizės. Vadinasi, reikia daryti viską, kad būtų skatinama verslininkystė, stiprinama visokeriopa parama SVV įmonėms. (A.Kirchhoff kalbą galiam rasti interneto svetainėje,. adresu: http://212.3.246.117/docs/1/CNBCBJEAIJEABKMPPMCKPFNLPDBG9DWYBY9LTE4Q/UNICE/docs/DLS/2009-01102-E.pdf). Kiti diskusijoje dalyvavę pranešėjai pabrėžė, kad šiuo metu į pasaulį ir į ES „ateina naujo pasaulio reiškiniai, tačiau didžioji dauguma verslininkų į pasaulį vis dar žiūri senomis akimis“.
Verslininkystės skatinimas. Daugelis kalbėjusiųjų sutartinai tvirtino, kad nesustiprinus verslininkystės principų ir pagrindų dėstymo pradinėse, vidurinėse mokyklose ir universitetuose, nesukūrus modernių verslininkystės mokymo programų, nepakeitus žmonių požiūrio į verslininkystę, nepanaudojus šios patirties valdant mokslo sektorių, universitetus, viešojo sektoriaus sritis, be viso intelektualaus potencialo panaudojimo, ES ir pasauliui nepavyks išeiti iš ekonominės finansinės krizės. Mokslo atstovai pabrėžė, kad kapitalizmas laimi ir daro pažangą ne išnaudodamas darbo žmones (K.Marksas), bet panaudodamas inovacijas, atradimus, nes „pagrindinė nauda, gaunama SVV įmonėse, yra susijusi su inovacijų panaudojimu“. Kompanijos Peter Jungen Holding GmbH atstovas Peter Jungen įvardijo kitą svarbią problemą, būtina, jog ES per ateinančius 4-5 metus ,,atsirastų“ apie 6 milijonus naujų verslininkų SVV srityje, kitu atveju, ES nepavyks „išgyventi“ krizės. Jaunųjų Europos verslininkų konfederacijos atstovas Martin Ohneberg pastebėjo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose SVV įmonės bankrotas laikomas normaliu reiškiniu, o ES - tai prilygsta kriminalui. M. Ohneberg nuomone svarbu keisti žmonių mastymą, pripažįstant, kad siekti būti verslininku yra normalu, kaip normalu yra ir bankrutavus vėl pradėti verslą iš naujo.
Diskusijoje dalyvavę Juntinės Karalystės atstovai pripažino, kad SVV srityje vyrauja didžiulė konkurencija - vienoje srityje paskelbus apie 300 jaunų verslininkų poreikį, į kvietimą atsiliepė 20 000 potencialių kandidatų, tačiau tik maža jų dalis turėjo naujo verslo idėjų, ir jų poreikis pradėti verslą nebuvo itin stiprus. Kalbėtojai kritikavo verslininkų rengimo centrus, mokyklas, kolegijas, kuriuose dėsto niekada versle nedirbę dėstytojai, mokytojai. Kai kuriose ES šalyse vyrauja kitokia praktika, pavyzdžiui, Austrijoje nemažai verslininkų dalyvauja SVV mokymo programų kūrime ir vykdyme, Prancūzijoje plačiai taikomas mikrokreditų principas verslą pradedantiems, rengiamos ir vykdomos programos pagyvenusiems būsimiems verslininkams. Kitose šalyse rengiamos akcijos „Apsaugokime jaunimą nuo politikų ir finansų ministerijos“, skatinat jaunimą savarankiškai pradėti verslą ne gavus paskolą iš valstybės, bet rizikuojant savo nedideliu kapitalu.
SVV konkurencingumo skatinimas. Antrojoje diskusijos dalyje kalbėtojai siūlė suvienodinti skirtingose šalyse itin besiskiriančius reikalavimus verslui pradėti. Kai kurių pagrindinių dokumentų ir reikalavimų suvienodinimas ES šalyse gali prisidėti prie konkurencingumo ir verslumo skatinimo. Kiti siūlė priimti susitarimą tarp politikų ir verslininkų, mažinant SVV sudaromas kliūtis. Pateiktas sektinas Ispanijos vyriausybės ir savivaldybių bendrų pastangų, pavyzdžiui, padedant SVV ekonominės krizės sąlygomis. Štai pusė Jungtinės Karalystės SVV atstovų net neprašo paramos iš valstybės, nes laiko ir dokumentų rengimo sąnaudos, reikalingos paramai gauti, tokios didelės, kad pati parama netenka prasmės. Diskusijos dalyviai itin kritikavo prastą viešųjų pirkimų teisinę bazę, kuris tampa nebe parama bet kliūtimi, bei neryžtingą ES vyriausybių veiklą, diegiant elektroninę apskaitą ir elektroninį parašą, palengvinančius daug verslui reikalingų operacijų.
Europos Komisijos atstovų pasisakymai. EK atstovai patikino SVV atstovus, kad iki šių metų pabaigos bus baigta rengti ES teisinė bazė, suteikianti vienodas galimybes SVV laisvai dalyvauti paslaugų sektoriaus teikimo konkurencinėje kovoje visoje ES teritorijoje. Tikimasi, kad atvira tarptautinė konkurencija (angl. „cross boarder services“) sustiprins SVV bei įtakos paslaugų vartotojams pigimą. Valstybės narės bus įpareigotos pašalinti visas diskriminacines kliūtis SVV. Tam bus reikalinga, kad šalių politikai gerai įsiklausytų į tai, ką kalba ir ką galvoja verslininkai.
Diskusiją užbaigė EK viceprezidentas Gunter Verheugen, kuris mielai, profesionaliai ir diplomatiškai atsakė į dviejų privataus SVV atstovų klausimus, susijusius su banko kreditų draudimu ir su atsiskaitymo sistemos gerinimu. Komisaras G.Verheugen, atsakingas už įmones ir pramonę, teigė, kad bankai turi per daug nuo rizikos apsaugančių priemonių, kurios nepalankios SVV, todėl EK inicijuos „Vėluojančių atsiskaitymų“ direktyvos papildymą, bankų skaidrumą skatinančias priemones. Daugiausiai tikimasi iš aktyvių naujųjų ES rinkos dalyvių, 2004 m. prisijungusių prie Europos rinkos, siekiant sudaryti sąlygas konkurencingumui, veržlumui, inovacijoms, keitimuisi patirtimi.
Plačiau apie pirmąją Europos verslininkystės savaitę: http://www.european-sme-week.eu
Europos Sąjungos SVV portalas: http://ec.europa.eu/enterprise/sme/index_en.htm
Apie ES fondus: http://ec.europa.eu/enterprise/entrepreneurship/docs/financing/sp_2008_lt.pdf
Savaitraštis „Businesseurope“: ko verslas tikisi iš Europos Parlamento 2009-2014 m.?
Prieš Europos Parlamento (EP) rinkimus verslininkai ir jų asociacijos siekia suaktyvinti savo veiklą ir pareikšti nuomonę, kokio EP reikia verslui, kompanijoms, kurios padėtų įveikti esamą ekonominio sunkmečio laikotarpį. Europos verslo organizacija „Businesseurope“ ir tokiu pat pavadinimu leidžiamas verslo savaitraštis, atlikęs verslininkų užsakytą tyrimą, skelbia, kad naujai išrinktas Europos Parlamentas 2009-2014 metais turi sutelkti dėmesį sudarant sąlygas darniam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.
Informaciniame leidinyje pabrėžiama, kad parlamentarai susidurs su trijų rūšių iššūkiais: ekonominiais iššūkiais (kaip įveikti krizę, pašalinti kreditų teikimo ir gavimo sunkumus, tęsti struktūrines reformas, skatinti konkurenciją, vystyti vieningą rinką, kovoti su protekcionizmu, globalizacijos procesais); socialiniais iššūkiais (modernizuoti socialinę apsaugą, skatinti žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, užtikrinti įgūdžių skatinimo prieinamumą); aplinkosauginiais iššūkiais (naudoti aplinkos apsaugos technologijas, užtikrinti priėjimą prie energijos šaltinių, derėtis dėl pasaulinio lygio susitarimų klimato kaitos srityje).
Be išvardintų iššūkių, su kuriais susidurs būsimieji EP nariai, savaitraščio ir organizacijos „Businesseurope“ ekspertai nurodo, ko verslas tikisi iš EP narių: kad būtų imtasi priemonių, padedančių verslo kompanijoms gauti ES finansinę paramą, gerinti finansinių rinkų funkcionavimą, kad toliau būtų tęsiamos pradėtos reformos, numatytos ES strategijoje (ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas). Verslininkai įsitikinę, kad Europos sėkmė slypi inovacijų kūrime, todėl ragina skatinti investicijas į žinių ekonomiką, skatinant privačių ir viešųjų institucijų partnerystę mokslinių tyrimų srityje, o taip pat stiprinti glaudesnę švietimo, profesinio rengimo, mokslinių tyrimų bendradarbiavimo politiką. Ekspertai pripažįsta, kad verslumo skatinimas, ypač SVV srityje yra pagrindinis ekonominio augimo šaltinis, tačiau tam reikia geresnės ES teisinės bazės ir jos reguliavimo, bendros verslumo dvasios skatinimo, kovos su vėluojančiais atsiskaitymais stiprinimo.
Verslo atstovai tikisi, kad siekiant didesnio lankstumo ir socialinės apsaugos suderinamumo su ekonomikos vystymu ir socialiniais tikslais, reikalinga skatinti lankstesnes darbo formas, kurios leistų žmonėms pradėti karjerą anksčiau ir baigti vėliau, praktiškai įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą idėją, skatinti naujas veiklos aktyvumo formas, nesilaikant įsikibus senųjų.
Paskutinėje patarimų skiltyje teigiama, kad aplinkosauginė politika turi eiti koja kojon su konkurencingumu, skatinti energijos naudojimo efektyvumą, kaip centrinę idėją kovoje su klimato kaita, gamyboje diegti aplinkosauginius standartus, vystyti į rinką orientuotas iniciatyvas, skatinti darnią vartoseną ir tvarią gamybą.
Apibendrintose „Businesseurope“ išvadose teigiama, kad iš būsimo EP tikimasi, kad jis dirbs stipresnės ir labiau konkurencingos Europos labui. Jo sėkmė priklausys ne nuo priimtų įstatymų skaičiaus, bet kiek realiai pagerės kompanijų ir piliečių gyvenimas. Todėl verslininkai primena, kad pats įstatymų priėmimas dar nėra viskas, svarbiausia nuoseklus įvairių įstatymų tarpusavio derinimas ir atkalumas juos įgyvendinant.
Verslo mokymas prasideda mokykloje
Europos informacinis internetinis portalas „Euractiv“ skelbia informaciją apie prestižinio apdovanojimo „Jaunasis metų verslininkas“ 2009 m. laimėtoją - švedą Oscar Lundan. Jaunasis verslininkas tiki, kad sėkmingos verslo idėjos gali prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo, bei mano, jog ES turi labiau skatinti verslumo įgūdžių ugdymą mokyklose.
Oscar Lundan ir Benjamin Kainz būdami aštuoniolikos įkūrė Ung Omsorg kompaniją, siūlančią socialines paslaugas pagyvenusiems žmonėms. Per tris metus kompanija įdarbino 400 moksleivių ir studentų. Moksleivių verslumo įgūdžių udgymas, pasak O. Lundan, stiprina suvokimą, kad verslas gali tapti priemone, siekiant pozityvių socialinių pokyčių. Jaunasis metų verslininkas pabrėžia, kad verslo atstovai turėtų labiau domėtis ir įsitraukti į mokymo procesą, taip atotrūkis tarp moksleivių ir verslininkų būtų mažesnis, o tai padėtų moksleiviams kurti savo verslą, siekiant įgyvendinti svajones.
Švedija aktyviai skatina jaunimo verslininkystę, remia ES iniciatyvas ir mainų programas, skirtas jauniesiems verslininkams „Erasmus for entrepreneurs“. Kviečiame ir Lietuvos savivaldybes sekti informaciją apie būsimus konkursus jauniesiems verslininkams ir informuoti savivaldybėse esančias mokyklas.
NAUJIENOS IR AKTUALIJOS
Belgijos savivaldybių ginčai dėl priešrinkiminės reklamos
Šalia Briuselio esančios flamandų savivaldybės (Hal ir Affligem) uždraudė Europos Parlamento ir regioninių Belgijos rinkimų reklamos plakatuose prancūzų kalbos vartojimą, taip signalizuodamos, kad politinė krizė šiame regione nesibaigė.
20 km į šiaurės rytus nuo Briuselio esanti Flamandijos Halle savivaldybė nutarė, kad rinkiminės agitacijos plakatus gali talpinti tik olandų kalbą vartojančios partijos. 20 km į šiaurės vakarus esanti Affigen savivaldybė (Flandrijoje) nutarė uždengti prancūzų kalba iškabintus rinkiminius stendus baltu popieriumi. Belgijos įstatymai reikalauja, kad savivaldybės suteiktų politinių partijų reklamai numatytą plotą likus mėnesiui iki rinkimų. Be minėtų dviejų savivaldybių, dar aštuonios šalia Briuselio esančios savivaldybės pareiškė, kad jos nesuteiks ploto reklamai, nes nenori, kad prancūzų kalba atspausdintos reklamos užgožtų kraštovaizdį. Trys savivaldybės šalia Briuselio platina lipdukus „čia klijuojami plakatai tik olandų kalba“.
Prancūzakalbės politinės partijos šį reiškinį pasmerkė, teikdamos, kad „taip pažeidžiamos prancūzakalbių, gyvenančių aplink Briuselį, teisės“. Flamandų parlamento atstovai į šį teiginį atsakė, kad „lipdukų platinimas nėra reglamentuojamas įstatymų ir nėra reguliuojamas kalbos įstatymo“.
Briuselis yra prancūzakalbis miestas, o aplink jį dominuoja olandų kalba kalbančios Flandrijos regiono savivaldybės. Kai kurios aplink Briuselį esančios savivaldybės ketina boikotuoti rinkimus, jeigu jos bus paskelbtos dvikalbėmis savivaldybėmis.
Priminsime, kad po Belgijos konstitucijos pataisų (1970 m., 1980 m., 1983 m., 1988 m.) Belgija paskelbta federacine valstybe, o jos politinė valdžia padalinta į kelis lygius, įkuriant federalinę vyriausybę bei tris administracinius teritorinius junginius: Flandriją, Valoniją ir Briuselio sostinės regioną. Greta jų egzistuoja trys kultūrinės skirtingomis kalbomis kalbančiios ir autonomiją turinčios bendruomenės (flamandų, prancūzų ir vokiečių). .Šiuo metu vyksta mėginimai susidariusį jėgų balansą perdalinti iš naujo: kai 2006 m. trims išrinktiems prancūzakalbiams merams šalia Briuselio esančiose savivaldybėse Flandrijos valdžia neleido eiti pareigų, jie padavė Flandrijos vyriausybę į teismą, kurio procedūros tebesitęsia.
Kaip ES gali pagerinti tavo gyvenimą?
Nuolatinio ryšio su piliečiais palaikymas yra vienas svarbiausių klausimų, kurį sprendžia ES administravimo struktūros. Pasinaudojant naujausiomis technologijomis, sudaryta galimybė kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui pasikalbėti su Europos Komisijos pirmininku J. M. Barroso. Naujas tinklapis www.tellBarroso.eu priartina Komisijos pirmininką prie kiekvieno iš mūsų. Apsilankymas tinklapyje ir išreikšta nuomonė suteikia galimybę daryti įtaką sprendimų priėmimui ir kurti Europos ateitį. Vedamasis tinklapio klausimas „Kaip ES gali pagerinti tavo gyvenimą?“ galėtų ir turėtų sulaukti pasiūlymų ir iš Lietuvos savivaldybių.
Nauja idėja mokykloms - itališkas mobilumo žaidimas
Ankonos miesto savivaldybė (Italija), sekdama Senigalijos savivaldybės (Italija) patirtimi, pradinių ir pagrindinių mokyklų mokiniams pasiūlė naują iniciatyvą - mobilumo žaidimą. Šio žaidimo esmė yra grindžiama siekiu mažinti kenksmingų CO2 dujų išmetimą.
Mokiniams buvo pasiūlyta naudoti alternatyvius atvykimo į mokyklą būdus (suaugusiųjų palydą, kelių mokinių pavežėjimą vienu automobiliu ir t.t.). Mokiniai, siekdami neteršti oro ir sumažinti CO2 dujų išmetimą, kiekvieną savaitę buvo vertinami ir gaudavo žetonų. Rezultatai skaičiuoti atsižvelgiant į nuotolį nuo mokinio namų iki mokyklos ir transporto priemonių naudojimą. Konkurso pabaigoje dalyvavusios klasės už surinktus žetonus turėjo galimybę iš rėmėjų įsigyti įvairių priemonių. Žaidimas vyko vieną mėnesį (nuo 2009 m. balandžio iki gegužės). Geriausių rezultatų pasiekusiai klasei atiteko pagrindinis prizas - kelionė į Gamtos parką.
Daugiau informacijos rasite internetiniuose puslapiuose: http://www.forestalp.it; http://www.age.it; http://www.comune.ancona.it
NAUJIENOS IŠ EUROPOS PARLAMENTO
Buitinių prietaisų reklamoje privalės būti žymos apie suvartojamą energiją
2009 m. gegužės mėnesio Europos Parlamento plenarinėje sesijoje svarstytas klausimas dėl buitinių prietaisų reklamos. Jose privalės būti pateikiama informacija apie tai, kiek šie prietaisai sunaudoja energijos.
Vadinamosios „energijos žymos“ leis vartotojams lengviau įvertinti einamąsias išlaidas perkant naujus buitinius prietaisus - šaldytuvus, skalbimo mašinas, indaploves arba virykles. Pagal siūlomą direktyvą buitinių prietaisų gamintojai privalėtų nurodyti jų suvartojamos energijos kiekį - nuo tvariausios žaliosios „A“ klasės iki netvariausios raudonosios „G“ klasės.
Europarlamentarai siekia, kad ateityje ši žyma būtų naudojama ir komercinės bei pramoninės paskirties gaminiams - šaldymo kameroms, pardavimo automatams žymėti. Jie taip pat siekia, kad energijos žyma būtų taikoma ir su energija susijusiems gaminiams, įskaitant statybos produktus, kurie patys energijos nevartoja, bet yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su energijos taupymu - langų stiklams ar rėmams, taip pat išorinėms namų durims.
Anot europarlamentarų, valstybėms turi būti leista skatinti tik tvarios energijos klasės gaminius, taip pat ketinama įpareigoti valdžios institucijas įsigyti tik aukščiausio energijos efektyvumo klasės gaminius.
Teisės aktai sustiprins mobiliojo ryšio ir interneto vartotojų teises
2009 m. gegužės mėnesio Europos Parlamento plenarinėje sesijoje patvirtintos ataskaitos dėl telekomunikacijų srities teisės aktų rinkinio. Tikimasi išplėsti vartotojų teises elektroninių ryšių srityje, užtikrinti teisingesnę konkurenciją ir rinkos priežiūrą, paskatinti investicijas į naujas interneto technologijas bei jų saugą, taip pat įgalinti perskirstyti radijo dažnių spektrą. EP siekia, kad ryšio paslaugos vartotojams nebūtų nutraukiamos be teismo sprendimo, tačiau šis klausimas bus svarstomas toliau.
Mobiliojo bei fiksuotojo telefono ryšio abonentams turės būti užtikrinta galimybė skambinti į visas ES šalis. Pagalbos telefonas 112 turės nemokamai veikti visuose telefono ryšio tinkluose. Ryšio operatoriai privalės suteikti galimybę nemokamai nustatyti skambinančiojo pagalbos telefonu buvimo vietą. Be to, visose ES šalyse turės būti įsteigta dingusių vaikų paieškos linija 116000. Taip pat numatoma pagerinti neįgalių telefonijos ir interneto naudotojų padėtį - jiems turės būti suteiktos tokios pačios galimybės kaip ir kitiems ryšio naudotojams.
Ryšių bendrovės bus įpareigotos prieš pasirašydamos paslaugų sutartį išsamiai informuoti klientą apie ryšio įkainius, jo apribojimus, paslaugų sutarties sąlygas ir trukmę, taip pat sutarties nutraukimo sąlygas bei numerio perkėlimo sąnaudos. Maksimali ryšių paslaugų sutarties trukmė galės būti dveji metai, tačiau klientui turės būti suteikta galimybė nutraukti sutartį vėliausiai po metų. Ryšio operatorių pakeitusiam klientui, jei jis pageidaus, esamas telefono numeris turės būti perkeltas per vieną dieną, išskyrus atvejus, kuriems gautas ryšių reguliavimo tarnybos leidimas.
Sustiprės ir interneto vartotojų teisės. Naudotojai turės teisę patys spręsti dėl internetu siunčiamos ar gaunamos informacijos turinio, taip pat dėl jų naudojamos įrangos ar programų. Ryšių operatoriai privalės užtikrinti savo abonentų asmens duomenų saugumą ir konfidencialumą viešuose ir privačiuose tinkluose ar serveriuose. Vartotojai turės būti įspėjami tuomet, kai jų asmens duomenų saugumas bus rimtai pažeistas. Jie taip pat turės sustiprinti apsaugą prieš interneto šiukšles (angl. spam). Ryšių reguliavimo tarnybos turės teikti patarimus apie duomenų apsaugą internete, taip pat apsaugą nuo žalingos informacijos (pvz., pornografijos), virusų ir šnipinėjimo programų. Šie teisės aktai nereglamentuos autorių teisių.
Galutinis sprendimas dėl šio klausimo turėtų būti priimtas per aštuonis mėnesius.
Krizė privertė keisti Globalizacijos fondo nuostatas
2009 m. gegužės mėnesio Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pritarta daliniam Globalizacijos fondo nuostatų pakeitimui. Kilus krizei, be darbo likę asmenys gali pasinaudoti „ES prisitaikymo prie globalizacijos fondo“ parama. Fondo lėšomis darbuotojams gali būti suteikta tikslinė parama, skirta padėti jiems kuo greičiau grįžti į darbo rinką - persikvalifikuoti arba rasti naują darbo vietą.
„ES prisitaikymo prie globalizacijos fondas“ pradėjo veikti 2007 m. sausį. Iki šiol jo parama galėjo būti suteikta, likus be darbo ne mažiau kaip tūkstančiui darbuotojų. EP balsavo dėl dalinio šio fondo nuostatų pakeitimo. Dabar numatyta ją teikti tuomet, kai be darbo lieka 500 darbuotojų. Be to, iki šiol pusę fondo paramos lėšų turėjo skirti pačios valstybės. Dabar numatyta, kad ES galės suteikti 65 proc. fondo paramos. Naujosios nuostatos galios iki 2011 m. gruodžio.
Metinį fondo biudžetą sudaro 500 mln. eurų. Pernai 298 994 eurų parama iš šio fondo buvo skirta buvusiems ,,Alytaus tekstilės“ darbuotojams.
Žudomi gyvūnai turės būti apsvaiginti
2009 m. gegužės mėnesio Europos Parlamento plenarinėje sesijoje patvirtintas reglamentas, kuris leis sumažinti skerdžiamų ar kitaip žudomų gyvūnų kančias. Pagrindinis principas - žudomi gyvūnai turės būti apsvaiginti.
Dauguma ūkiuose auginamų gyvūnų skerdžiami laikantis procedūrų, kurių metu patiria nereikalingas kančias. Šioje sesijoje Europos Parlamentas balsavo dėl teisės akto, kuriuo siekiama, kad skerdžiamų ar kitaip žudomų gyvūnų kančios būtų kuo mažesnės.
Kasmet ES skerdyklose paskerdžiama apie 360 mln. kiaulių, avių, ožkų ir galvijų, taip pat daugiau kaip 4 mlrd. naminių paukščių. Be to, peryklose nužudoma daugiau kaip 330 mln. vienadienių paukščių jauniklių, o kailinių gyvūnų ūkiuose - maždaug 25 mln. kailinių gyvūnų.
Nuo 1992 m. galioja ES priimta Gyvūnų gerovės direktyva. Tačiau įvairios valstybės įgyvendina šios direktyvos nuostatas skirtingai. Siūloma direktyvą pakeisti reglamentu, kuris būtų taikomas tiesiogiai.
Reglamente pateikiamas gyvūnų svaiginimo ir žudymo metodų sąrašas kartu su išsamia informacija apie technines sąlygas ir reikalavimus. Pagrindinis principas - gyvūnai turi būti apsvaiginti, kai yra žudomi. Numatyta šalyse įsteigti pavyzdinius centrus, kurie teiks mokslinę ir techninę pagalbą, vykdys naujų svaiginimo metodų vertinimą ir teiks paramą įgyvendinant šį reglamentą.
Povilo Kuprio
LSA atstovo Briuselyje informacija
(kalba netaisyta)
LSA atstovybės Briuselyje stažuotojų
Simonos Šimkutės ir Romo Navardausko Palaimos informacija
